Žvarbiausią rytą, šalčiu stingdantį net autobusų eismą, aštuntokai išvyko į pamokas Klaipėdos laikrodžių muziejuje. Taip – vieta ta pati, gerai žinoma, pažįstama. Lyg ir nieko naujo, tačiau atradimų ir naujų patirčių būta.
Suskambėjo Senosios gaisrinės laikrodis, švelnus skambėjimas ,,apšildė” mąstymą, sukėlė XXI a. žmogui savaime suprantamas asociacijas ir nubloškė į muzikos pamoką. Ramioje muziejaus erdvėje mokiniai klausėsi garsų, juos užrašinėjo, svarstė ar tai galėtų būti muzikos dalimi. Trijuose skirtinguose taškuose plojo ritminę frazę, niūniavo šnabždėjo ir grupėse svarstė, iš kurio taško geriausiai girdėjosi. Užduotis vainikavo sukurta 60 sekundžių simfonija. O parodų salėje prasidėjęs koncertas suvirpino besiklausančių širdis. ,,Čiūto čiūto” – parodų salėje, išilgai laikrodžių ekspozicijų salių, ant laiptų…Ohoho…Koks skambesys ir vis kitoks, o kurgi gražiausias ir jautriausias?
Taigi nuo ryto mechaninio laikrodžio, kuris mena pirmųjų mechaninių laikrodžių sukūrimo laikmetį ir paskirtį, atsispyrėme ir po muzikos pamokos nėrėme į istorijos pamoką… Kur atrasti tai, ko nerandu, kur eiti ir ieškoti tai, ko nėra… Nuo mechaninio laikrodžio prie gotikos architektūros ir atvirkščiai, nuo neogotikos atgal į gotiką ir laiptais aukštyn į Laikrodininko dirbtuves… Na, ir kaip viską susieti, surišti ir atsakyti.
Refleksijoje mokiniai sakė: sunku. Taip ir turėjo būti. Kas sakė, kad mąstyti ir ieškoti sprendimų, pasitelkiant kritinį mąstymą yra lengva? Buvo šalta, sunku, gal akimirkom nuobodu, nes viskas, rodosi, taip gerai žinoma, bet mokiniai pamokų Laikrodžių muziejuje nenorėjo keisti į mokyklinį suolą.
Nusiraminimas ir tylos atradimas matematikos pamokoje – reikėjo pasiruošti kontroliniam darbui. Po geros valandos susirinko mokiniai dienos refleksijai iš muziejaus erdvių lyg iš relaksacijos kambario: tylūs, tarpusavyje bendraujantys ir neskubantys užbaigti dienos. Labiausiai patiko muzikuoti, sunku istoriniuose detektyvuose, o ir matematika, sukėlusi audras, vis tik ir nuramino.
Mūsų Progimnazijos mokiniais džiaugėsi edukatorės, muziejaus darbuotojos ir visi, kas galėjo peržengti šią dieną dirbusių aštuntokų kojas. Dėkojame Laikrodžių muziejaus darbuotojams už šiltą priėmimą, vyr. edukatorei Eglei Rumbutytei-Šimienei už bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbą. Mokiniams užduotis rengė ir lydėjo mokytojos Deimantė Y. , Eglė D. ir Jolanta J.
Informaciją parengė dorinio ugdymo (etikos) ir istorijos mokytoja Eglė Dičiūnė
