5b klasės mokiniai trečiadienį mokėsi Prano Domšaičio galerijoje. Ilgas, prasmingas ugdymosi procesas prasidėjo 8.00 val. ryto Progimnazijos fojė. Susitarėme, kad susitikimo vieta nesikeis, lietingas rudeniškas oras nuotaikos negadins, o tarpusavio elgesys bus mielas ir malonus akiai. Taip ir buvo. Riedėjome autobusu iki Muzikinio teatro, o jau nuo ten mynėme pėstute link Prano Domšaičio galerijos. Atvykome laiku. Mus pasitiko dvi entuziastingos, labai darbščios, padedančios, daug žinių turinčios edukatorės Vaiva ir Ieva. Susėdę edukacinėje klasėje išklausėme galerijos šeimininkų lūkesčius, susipažinome su šių namų taisyklėmis ir įsisukome į rytinę refleksiją. Greitai susidėlioję dienotvarkę, nukeliavome į Prano Domšaičio galerijos sales.
Pradėjome nuo matematikos, nes mokytojos Jolantos J. parengtos užduotys greitai integravosi į istorijos pamoką ir išsiliejo į kūrybiškumo upę ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Viską užtvirtino dailės mokytojos Astos G. parengtos užduotys, o dienos finalo desertas – muzikos pamoka, parengta mokytojos Deimantės Y. Taigi, dalykų integracija matoma plika akimi – tai nenutrūkstantis ugdymo procesas, apjungtas galerijos erdve. Atlikę matematinius skaičiavimus, remdamiesi Prano Domšaičio biografijos arba, kaip mes pavadinome, gyvenimo laiko juosta, penktokai kūrė savo gyvenimo laiko juostą. Aišku, ji buvo kur kas trumpesnė. Vaikai labai įsitraukė, pritrūko laiko, todėl norintys pažadėjo apmąstyti savo biografijos faktus namie. ,,Istorijos meno kūriniuose“ – taip vadinosi istorijos pamoka, kurioje mokiniai, pasirinkę vieną iš labiausiai patikusių Prano Domšaičio paveikslų, kūrė istorijas – tokias realistines, atliepiančias šių dienų visuomenės gyvenimą ir vertybes. Jau įsigilinę Į Prano Domšaičio biografiją, toliau studijuodami jo kūrybos perlus, sudarė galimą menininko dienos planą anglų kalba. O dailės pamokoje ne vienas penktokas padarė atradimą: pasirodo aš moku piešti. Palikome „domšaitiškas“ sales ir pakilome į laikinai veikiančią Angelinos Banytės parodą. Nepatikėsite – čia vyko muzikos pamoka. Mokiniai sudėliojo dėlionę pagal dailininkės paveikslą, surado dėlionės raktus ir padarė atradimą, jog tai ne šiaip sau nutapytas kūrinys, o Mykolo Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne.“ Naudodamiesi QR kodu mokiniai polonezo pasiklausė.
Popietinėje refleksijoje, kuri jau vyko apie 14.00 val. penktokai kalbėjo apie Prano Domšaičio talentą, turtingą biografiją, apie savo „linksmai pavargusius“ jausmus ir atradimus asmeniniuose gebėjimuose ir galimybėse. Visame procese stebėjo ir talkino mielos ir šiltos galerijos edukatorės Ieva ir Vaiva.
Miesto pakraštyje gyvuoja mokykla, kurioje vaikai mokomi inovatyviai, kurioje petys į petį dirba susitelkusių mokytojų komanda. „Klasė be sienų“ – tai daugybė iššūkių, daug mokytojo darbo reikalaujantis procesas, kuris turėtų džiuginti Progimnazijos bendruomenę, nes ne kiekvienoje miesto mokykloje tokie dalykai vyksta. Prano Domšaičio galerijoje ne tik edukatorės, bet ir įstaigos darbuotojai pagyrė mokinių elgesį, santykį į kultūrinį paveldą, pagyrimus priėmėme ir mes – mokytojos Eglė D., Inga Š., Deimantė Y., Jolanta J., Asta G. Tokiomis akimirkomis kiekvienas mokytojas jaučia pasirinkęs teisingą profesinį kelią.
Informaciją parengė dorinio ugdymo (etikos) ir istorijos mokytoja Eglė Dičiūnė
