Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“

Projekto Nr. 10-012-P-0001
Projekto trukmė: 2024 m. sausio 31 d. – 2026 m. balandžio 30 d.

Projekto finansavimo suma – 120 020 428,53 Eur.

Tinkamų finansuoti lėšų suma – 120 077 883,61 Eur

(iš jų Klaipėdos miesto savivaldybei – 12 563 953,81 Eur (10 500 000,0 € + PVM).

Projekto aprašymas

Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ tikslas – projekte dalyvaujančiose Lietuvos savivaldybėse sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Šiuo projektu įgyvendinama dalis „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos: vykdomos veiklos 36 Lietuvos savivaldybėse (II srautas).

Projekto veiklos:

1)  mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas;

2)  infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas;

3)  mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas;

4)  konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas;

5)  projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos). Projekto tikslinė grupė – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.

Projekto tikslinės grupės – bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės.

Klaipėdos miesto savivaldybė (dalyvaujančios mokyklos – Liudviko Stulpino, „Santarvės“, „Saulėtekio“, ,,Smeltės“ progimnazijos, „Aitvaro“, „Žaliakalnio“ gimnazijos) yra projekto partnerė ir įgyvendina 1–3 punkte numatytas veiklas:

Lyderystė.

  1. Mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas (mokyklų vadovų ir pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų vadybinių kompetencijų stiprinimas, įgalinantis telkti mokyklos bendruomenę pokyčiams; stažuotės užsienyje (Graikija, Estija, Suomija, Italija), inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo, asmens lyderio savybių formavimo, mokytojų kūrybingumo skatinimo mokymai; tinklaveikos ir Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklų bei partnerių bendradarbiavimas).
  2. Tinklo mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas (Lyderystės srities koordinatoriaus skyrimas vykstančių lyderystės veiklų koordinavimui, tinklaveikos plano rengimui ir jo įgyvendinimo organizavimui, mokyklų bendradarbiavimo, gerosios patirties sklaidos vykdymui).

III. Ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas (Vadovų veiklos, orientuotos į įstaigos bendruomenės lyderystės, turinčios įtakos mokinių pažangai ir didesniam mokinių pritraukimui į mokyklą, tobulinimas; mokyklų lyderystės ilgalaikės tinklaveikos sukūrimas ir įveiklinimas, tinklaveikos plano parengimas ir įgyvendinimas; mokinių lyderių stovyklos organizavimas; ilgalaikės programos „Lyderių ugdymas“ parengimas ir vykdymas; mokytojų kūrybinių iniciatyvų (inovacijų) įgyvendinimas; mokyklų savivaldos institucijų komandinės veiklos, nukreiptos į mokyklos veiklos pokyčius, organizavimas).

Įtraukusis ugdymas.

  1. Infrastruktūra (saugios ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių (toliau – SUP) turinčių vaikų mokymui(si) mokyklos infrastruktūros pritaikymas, mokinių, turinčių skirtingus poreikius, fizinės aplinkos sukūrimas; lauko klasių įrengimas, orientuojantis į mokinių įvairovę, įrengiant erdves, pritaikytas judėjimo negalią turintiems mokiniams, mokiniams su autizmo spektro sutrikimais, pritaikant įvairių poreikių vaikams pagal universalaus dizaino principus, užtikrinant multimodualinio mokymosi galimybes; sporto aikštynų sutvarkymas, užtikrinant ugdymo prieinamumą, multimodualinio mokymosi ir fizinio judėjimo galimybes, pritaikant įvairių poreikių vaikams pagal universalaus dizaino principus. Atskirų sporto šakų ir poilsio struktūrizuotų erdvių (zonų) įrengimas pagal universalaus dizaino principus, numatant atskirus sektorius, skirtus ugdyti fizinę negalią, raidos sutrikimų turinčių vaikų sportinius ir socialinius gebėjimus; sporto salių pritaikymas, sudarant erdves SUP mokiniams ugdytis pagal pritaikytą ar individualizuotą programą. Sporto salės atskirų zonų, pritaikytų įvairių poreikių mokinių pamokinei veiklai ir neformaliajam ugdymui(si), sukūrimas (aktyviems ir judriems žaidimams, sveikatinimo pratimams, mokiniams, turintiems autizmo spektro sutrikimų ir pan.); mažųjų sporto salių (pritaikomos struktūruotos patalpos), skirtų įtraukiojo sporto veikloms organizuoti, SUP mokinių ir mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, sportinei ir sveikatinamai veiklai vykdyti mažose grupėse, įrengimas; pagalbos mokiniui specialistų kabinetų atnaujinimas, nusiraminimo ir poilsio zonų sukūrimas; multisensorinių-multifunkcinių kambarių (erdvės) įrengimas; sanitarinių patalpų pritaikymas judėjimo negalią turintiems asmenims; keltuvų, skirtų judėjimo negalią turintiems asmenims, įrengimas).
  2. Įranga ir priemonės (Įkurtų įtraukiojo ugdymo fizinių aplinkų – kabinetų, sporto aikštynų, lauko klasių, poilsio ir sporto erdvių, sanitarinių ir kitų mokyklose patalpų aprūpinimas modernia įranga ir priemonėmis, atitinkančiomis universalaus dizaino reikalavimus ir pritaikymą negalią turintiems asmenims; skaitmeninės, animuotų ir interaktyvių edukacinių žaidimų programos ir įrangos, skirtos mokyti užsieniečius mokinius ir vykdyti veiklas, įsigijimas).

III. Mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas (mokymai administracijai, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams SUP vaikų ugdymo ypatumų, atpažinimo, kokybės pažangos siekimo būdų, strategijos, modeliuojant ugdymosi programas, algoritmų kūrimo klausimais; mokyklų erdvių keitimas, naudojant universalaus dizaino mokymuisi principus; mokymuose SUP mokinių pažinimo, komunikavimo, mokėjimo mokytis kompetencijų stiprinamas, dalykų turinio pritaikymas įvairių poreikių mokiniams; teoriniai mokymai ir praktinės veiklos apie elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo, sportinės ir fizinio aktyvumo veiklų ypatumus, inovatyvios įtraukiojo ugdymo(si) aplinkos kūrimą, skaitmeninių priemonių taikymas SUP mokinių ugdyme, gabių mokinių ugdymą; stažuotės Lietuvoje ir užsienyje mokantis ir dalijantis gerąja patirtimi).

  1. Tinklo mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas (įtraukiojo ugdymo koordinatoriaus skyrimas įtraukiojo ugdymo veiklai mokykloje derinti, organizuoti tinklaveiką, tinklaveikos plano parengimą, koordinuoti plano įgyvendinimą, bendradarbiavimą su partneriais ir tinklaveikos mokyklomis, rūpintis gerosios patirties sklaida).
  2. Ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas (įtraukiojo ugdymo konsultacinio centro steigimas ir įveiklinimas; tinklaveikos sukūrimas ir įveiklinimas, tinklaveikos plano vykdymas; priemonių plano parengimas ir vykdymas, pasitelkiant ekspertus; tėvų (globėjų, rūpintojų) įtraukimas į kompleksinės pagalbos teikimą SUP mokiniams; darbo su SUP mokiniais algoritmų kūrimas su specialistais konsultantais; mokinių emocinės savijautos tyrimo atlikimas; įtraukios skaitymo, rašymo ir diskutavimo įvairių dalykų pamokose programos vykdymas; lietuvių kalbinės įtraukties vykdymas rusų ugdomąja kalba mokiniams; interaktyvios skaitmeninių animuotų, edukacinių žaidimų programos užsieniečiams vaikams įgyvendinimas; SUP mokinių profesinio orientavimo ir ugdymo karjerai veiklų programos parengimas ir vykdymas; pilotinio projekto ,,Sportuoti gali visi“ (savaitgaliniai sporto užsiėmimai, stiprinant fizinę ir psichinę SUP mokinių sveikatą) vykdymas; pilotinių projektų, miesto sporto šventės, sporto stovyklų, įtraukiant SUP mokinius, organizavimas; universalaus mokymosi dizaino, ugdymo strategijų taikymas, ugdant elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius mokinius; SUP mokinių įtraukimas į mokyklos veiklos tobulinimą, taikant vaizdais grindžiamus metodus).

Kultūrinis ugdymas

  1. Infrastruktūra (aktų salių atnaujinimas pagal universalaus dizaino principus, pritaikymas kultūrinio ugdymo veikloms; šokių, dailės, muzikavimo studijų įrengimas pagal universalaus dizaino principus)
  2. Įranga ir priemonės (aktų salių, šokių, dailės, muzikavimo studijų įrangos ir priemonių įsigijimas)

III. Mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas (kultūriniai patyrimai ir tarpdalykinė integracija; gerosios patirties pasidalinimas: mokymai vadovams, technologijų, teatro, šokių dailės, kalbų mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams).

  1. Tinklo mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas (tinklaveikos mokyklų vadovai ir pedagogai dalyvaus kultūrinio ugdymo koordinatoriaus susitikimuose, bendradarbiaus tinklaveikos plano parengime, jo įgyvendinime, veiklų stebėsenoje, mokyklos bendradarbiaus su kultūros ir meno laukų partneriais, vykdys bendras veiklas, projektus, dalyvaus gerosios patirties pasidalinimuose).
  2. Ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas (tinklaveikos mokyklų vadovai, meno dalykų, technologijų, kalbų, fizinio ugdymo, neformaliojo ugdymo, pradinių klasių, dailės, muzikos, technologijų mokytojai, bibliotekininkai mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai pasidalins patirtimi, galės vykdyti sukurtas alternatyvias programas, organizuos kūrybines dirbtuves, eksponuos darbus, įgyvendins projektus, integruotas pamokas, perims patirtį).

STEAM ugdymas

  1. Infrastruktūra (gamtos mokslų / STEAM laboratorijų atnaujinimas ir / ar įrengimas, FabLab dirbtuvių įrengimas, modernizuojant technologijų kabinetus; lauko klasių įrengimas, orientuojantis į mokinių įvairovę, įrengiant erdves pagal universalaus dizaino principus, taip pat erdves mokiniams su autizmo spektro sutrikimais užtikrinant multimodualinio mokymosi galimybes).
  2. Įranga ir priemonės (gamtos mokslų / STEAM laboratorijų, lauko klasių aprūpinimas įranga ir baldais, suremontuoti kabinetai, vykdomos projektinės ir neformalaus vaikų švietimo veiklos).

III. Mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas (STEAM taikymas ugdyme, tarpdalykinėje integracijoje; teoriniai ir praktiniai STEAM užsiėmimai; STEAM krypties kompetencijų, reikalingų neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymui, tobulinimas; FabLab kūrybinių dirbtuvių įrangos ir priemonių įveiklinimas; matematikos meistriškumo mokymai, taikant atnaujintų programų galimybes; mokymai, stažuotės tinklaveikos mokyklų mokytojams, laborantams).

  1. Tinklo mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas (Tinklo mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas (tinklaveikos mokyklų vadovai ir pedagogai dalyvaus STEAM ugdymo koordinatoriaus susitikimuose, bendradarbiaus tinklaveikos plano parengime, jo įgyvendinime, veiklų stebėsenoje, mokyklos bendradarbiaus su kultūros ir meno laukų partneriais, vykdys bendras veiklas, projektus, dalyvaus gerosios patirties pasidalinimuose).
  2. Ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas (Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklų STEAM ugdymo įgyvendinimo tinklaveiklos sukūrimas ir įveiklinimas, STEAM teorinės-praktinės konferencijos praktinių veiklų, integracinių pamokų organizavimas; dalyvaus vadovai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, partneriai).

Europos socialinio fondo agentūra yra projekto vykdytoja, kuri įgyvendina konsultavimo, rekomendacijų ir analizių rengimo bei komunikacijos veiklas (įvardintas 4-5 punkte).

Siekiami rezultatai

  1. Padidėjusi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
  2. Padidėjusi PUPP metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
  3. Sumažėjusi bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis;
  4. Padidėjęs vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose;
  5. Sumažėję mokinių pasiekimų atotrūkiai tarp projekte dalyvavusių savivaldybių teritorijose esančių mokyklų.
  6. Mokinių asmeninė pažanga ir pasiekimų gerinimo sisteminis pokytis, taikant STEAM, plėtojant įtraukųjį ugdymą, tobulinant vadovų ir pedagogų kompetencijas, stiprinant jų lyderystę.
  7. Aukštesnio lygio kultūrinio ugdymo veiklų, orientuotų į tvarumą, šiuolaikiškumą, kūrimas ir vykdymas.
  8. Mokinių ugdymo(si) sąlygų pagerinimas, modernizuojant esamą mokyklų infrastruktūrą (sporto ir aktų sales, stadionus, technologijų kabinetus), sukuriant šiuolaikines ugdymo(si) aplinkas pagal universalaus dizaino principus (gamtamokslines ir STEAM laboratorijas, FabLab dirbtuves, multisensorines-multifunkcines erdves, lauko klases), plėtojant tinklaveiką.

SOCIALINIAI TINKLAI

PROJEKTAI

DRAUGAI

NAUJIENŲ ARCHYVAS

EnglishLithuanianRussian