6c klasės mokiniai palaipsniui supažindinami su erdvėmis, kurios dažniausiai yra užmirštamos arba vertinamos kaip netinkamos ugdymo procesui. Šeštokams pamokos vyko progimnazijos muziejuje, relaksacijos kabinete, atėjo eilė pažinti rūsį. Pasiruošimas darbui šioje erdvėje, įkvėpimo ir idėjų paieška bei noras integruoti mokymo turinį užtruko, tačiau tikslas ir uždaviniai įgyvendinti.
Pirmoji pamoka – rusų kalba (mokytojos Tatjana Č. ir Svetlana S.) nuosekliai perėjo į lietuvių kalbos ir literatūros pamoką, per kurią mokiniai galėjo palyginti, koks skirtumas tarp Europos ir Lietuvos gyvenimo kaime XIX amžiuje. Prisiminė spaudos draudimo laikotarpį. Mokiniai įsivaizdavo, kad yra sugauti knygnešiai, laikomi kalėjime ir turį parašyti pasiaiškinimą. Išsiaiškinę, kaip rašomas šis dokumentas, perrašė savo sukurtą pasiaiškinimą rusiškomis raidėmis. Per refleksiją vaikai kartu su mokytoja Laura R. M. vienbalsiai teigė, kad puikiai pakartojo, kaip rašomos rusiškos raidės.
Istorijos pamokos metu šeštokai aiškinosi išradimų reikšmę žmonių gyvenimui. Pristatę garo variklio panaudojimo galimybes, svarstė, kaip pasikeitė Europos visuomenė, kokios žmonių grupės susidarė, kaip gyveno darbininkai, kurie pramonės perversmo metu užplūdo miestus ieškodami darbo fabrikuose. (Mokytoja Eglė J.)
Sunkus darbas, trukęs po 17 valandų, ir dar sunkesnės gyvenimo sąlygos rūsiuose – sunkiai suvokiami dalykai XXI a. paaugliui. Tačiau pamokos rūsyje sudarė prielaidas įsivaizduoti ir galbūt pajausti empatiją tiems žmonėms.
Matematikos mokytoja Jolanta A. neleido užsimiršti – apie sunkias gyvenimo sąlygas priminė siūlydama uždavinius, kurie reikalavo ne tik tikslaus skaičiavimo, bet ir supratimo apie pažangą, vykusią Vakarų Europoje pramonės perversmo metu.
Etikos pamoka: mokiniai trumpai persikėlė į klasę, gėrė arbatą, valgė tikrų tikriausius džiūvėsius ir reflektavo. Su nebaigtomis mintimis ir dar gyvais įspūdžiais grįžę į rūsį tęsė veiklas dailės pamokoje (mokytoja Asta G.). Tam, kad žmogus išgyventų ekstremaliomis sąlygomis reikia ne tik patenkinti pačius svarbiausius biologinius poreikius, bet ir pasirūpinti sveika, jaukia emocine būkle. Tad mokiniai perteikė savo išgyvenimus ir potyrius ant rūsyje rastų dėžių, laikraščių ir kitų medžiagų.
Refleksijos metu gautas atgalinis grįžtamasis ryšys įkvėpė mokinių idėjų įgyvendinimui. Smagu, kai ugdymosi procesą galima formuoti kartu su vaikais. Neišėję iš mokyklos įgyvendinome pamokų KITUR formatą.
Informaciją pateikė mokytoja Eglė J.
